Latest Blog Post

Atrištas

Sustabdęs karjerą lygtais turėtų apimti tuštuma, koks nors beprasmybės jausmas. Bet yra kone priešingai. Aš tiek daug turiu ką nuveikt.

Į banko sąskaitą tiek bapkių pribyrėjo, kad net tingiu dėti ten. O jų prisikaupė todėl, jog vos ne pora dešimtmečių tiesiog parūpindavo man kiti viską, tai tiesiog sau pirktis nei reikėjo, nei buvo kada. O dabar toks atradimas eiti po pardes ir šimtais tūkstančių švaistytis. Tik dabar galiu pasijusti ultra turtingu.

Galų gale galiu pagert ir apiesinešt. Ne tai, kad strateginiais tikslais ar ten kokiam tūse su kruopščiai paderintais dalyviais dėl visokių išskaičiavimų. Ne, tiesiog šiaip sau, be jokių parkių, kad atsigauti iki tam tikros valandos. Oooo taip, kaip tikrai laisvas žmogus galiu nesukt galvos apie rytojų, ar jau ne per ilgai, ar nebus paskui per sunku. Ar aš reprezentatyviai atrodysiu, adekvačiai gaudysiuos aplinkoje? Ne ne ne, nebeturiu TV pasirodymų, tai visiškai nebeaktualu. Koks bebūsiu, taip bus gerai.

Net ir tas pačias dainas galiu amžinybę rašyti. Be jokių laiko ar terminų rėmų. Pilnai parašyt, nučiustyt ir tada savaitei palikti. Paskui pasiklausyti vėl ir koreguoti. Prabanga, neturėta nuo dvigubų turų pradžios.

Ei, o gi dar savo įrašų leidyklą gi atidarysiu.

Atrodo, tiek jau nemažai metų nugyvenau, o jaučiuosi kaip vėl vaikas, nes ir to noriu, ir ano, ir dar tą. Ir kas geriausia, visos galimybės tam įvykt.

Galiu nueiti tattoo pasidaryti. Iki šiol net nebūdavo kada susimąstyti apie tai. Taip, einu išsitatuiruot! Kaip pirmą reikėtų kažkokį labai gerą pasidaryti? Pfff, koks skirtumas, galėsiu gailėtis paskui dėl to, gal dar kokia daina gausis iš to.
O tada į klubą. Oj ne vieną, o vieną po kito. Ai, dar vienas reikalas iki tol. Reikia suktinių susiveikt, baigėsi jau kitų pridalintos atsargos. Kai galvoje nebekirba rytojus, šiandiena yra kaip niekad gyva.

Važiuojam.

APIE - Unbound